ISTORIJA

„Liviko“ istorija yra unikali. Rusijos imperijos valdymo metu 1898-aisiais įkurtas valstybinis alkoholio monopolis tęsė veiklą įkūrus Estijos Respubliką, atlaikydamas karus ir sunkmečius. Pakaitomis priklausiusios valstybei ir privatiems savininkams alkoholio gamyklos „Liviko“ savininku nuo 2000 metų tapo ambicingas koncernas „NG Investeeringud“ (NG investicijos), kuriame „Liviko“ išsivystė į sėkmingą tarptautinę alkoholio grupę.

Liviko Distillery

MEISTRŲ CECHAS

Be 128 metų meistrų iš kartos į kartą perduotų žinių ir įgūdžių, esminę „Liviko“ svarbą sudaro mokslinė gamybos plėtra ir aukštųjų technologijų laboratorija. Mūsų meistrų cecho darbo kokybę nusako žymiausiais Estijos prekių ženklais tapę „Vana Tallinn“, „Viru Valge“ ir Crafter’s džinai. Pasaulis žino Estiją iš rūpestingai ir su meile sukurtų „Liviko“ gaminių – šią atsakingą užduotį mes vykdome garbingai.

MAMA ILSE

MAMA ILSE

Distiliacijos technologija buvo taikoma jau nuo pat „Liviko“ gyvavimo pradžios. Šimtą metų naudotas varinis distiliavimo katilas Mama Ilse, gavo tokį vardą likerių meistrės Ilse Maar garbei. „Vana Tallinn“ močiute praminta Ilse Maar buvo viena iš legendinių „Vana Tallinn“ autorių. Istorinis distiliavimo katilas buvo garbingai išleistas į atsargą, o jį pamatyti galima garbingoje vietoje – „Liviko“ muziejuje. Mamą Ilse gamyboje pakeitusią šiuolaikišką distiliavimo įrangą žymiųjų „Liviko“ meistrių Mahtos Laidvee ir Elfrides Kingisep garbei pakrikštijo Mahta ir Elfride.

Katile Mama Ilse pirmą kartą buvo atlikta ir augalų krepšio distiliacija garais – Estijos respublikos 100-osioms metinėms pažymėti gaminant rinktinę degtinę „Rukkilill“ (Rugiagėlė) pagrindinį darbą atliko kaip tik šioji šimtametė varinė senolė.


ISTORINIAI FAKTAI

„Liviko“ gaminių portfelio seniausias gėrimas yra likeris su kristalu „Kännu Kukk“ (Gaidys ant kelmo), kuriam gaminti „Liviko“ jau 1900 metais pritaikė karšto išpilstymo technologiją. Kultinis likeris „Vana Tallinn“ tapo reprezentaciniu Estijos gaminiu jį vos tik pradėjus gaminti 1960 metais.

Dabar pasaulyje diktuojantis naujausią tendenciją „Crafter’s London Dry“ džinas sukurtas „Liviko“ 2015-aisiais. Po poros metų „Liviko“ pristatė rinkai keičiantį spalvą „Crafter’s Aromatic Flower“ džiną, kuris suteikė spalvų užkariaujančiai pasaulį džinų tendencijai. „Liviko“ gamybos novatoriškumas tebesitęsia. Paskutinis jos vaisius yra 2019 metais zero waste principu sukurta Re-crafted Crafter’s gazuotų gėrimų serija, davusi pasauliui naują Junibeer arba kadaginio alaus gėrimų kategoriją.

  • 2026
    Likeris „Vana Tallinn“ pristatomas naujo dizaino butelyje su nauja etikete.
  • 2026
    „Liviko“ suteiktas aukščiausio lygio IFS maisto saugos ir kokybės vadybos sistemos sertifikatas.
  • 2025
    „William Grant & Sons“ pasirinko „Liviko“ išskirtine savo produktų atstove Estijoje.
  • 2020
    „Brown-Forman“ grupė pasirenka „Liviko“ išskirtine savo produktų atstove Estijoje ir Latvijoje.
  • 2020
    „Fentimans“ išsirinko „Liviko“ vienintele savo produktų atstove Lietuvoje ir Latvijoje.
  • 2020
    „Liviko“ – tarptautinė sparčiai besivystanti kokybiško alkoholio grupė, kuri parduoda savo gaminius 60 rinkų ir Baltijos šalyse atstovauja pirmaujantiems pasauliniams kokybiško alkoholio prekių ženklams. „Liviko“ asortimentą sudaro per 70 alkoholinių gėrimų, kurių žinomiausi yra „Vana Tallinn“, „Crafter’s“, „Viru Valge“, „Hõbe Vodka“ ir „Kännu Kukk“.
  • 2018
    Prancūzijos konjako ir brendžio gamintoja „Rémy Cointreau“ grupė išrenka „Liviko“ oficialia savo atstove ir gaminių importuotoja Baltijos šalyse.
  • 2015
    Distiliuojamas pirmasis šiaurietiškojo „Crafter’s“ asortimento džinas – klasikinis „Crafter’s London Dry“. Bėgant metams asortimentą papildo spalvą keičiantis „Crafter’s Aromatic Flower“, visžalis „Crafter’s Wild Forest“, taip pat išskirtinai kelionių prekybos rinkai sukurti „Crafter’s Golden Saffron“ ir „Crafter’s Infinite Citrus“.
  • 2010
    „Bacardi-Martini“ grupė išrenka „Liviko“ vienintele savo produktų atstove Lietuvoje.
  • 2008
    2008 metais „Liviko“ įsigyja dukterines įmones Latvijoje ir Lietuvoje, jos įsitvirtinimas Baltijos šalyse davė pagrindą tolesniam sparčiam vystimuisi.
  • 2000
    2000-aisias „Liviko“ savininke tampa sėkmingiausia Estijoje pramonės ir prekybos investicijų grupė „NG Investeeringud“.
  • 1998
    1998 metais „Liviko“ – pirmajai Estijoje maisto pramonės įmonei suteiktas ISO 9001 standarto sertifikatas, kuris patvirtina, kad visi gamybos ir pardavimo procesai atitinka aukštus kokybės reikalavimus.
  • 1995
    1995-aisiais „Liviko“ tampa valstybine akcine bendrove, o po metų – akcine bendrove „Liviko“.
  • 1984
    Gamyklos produkcijos vaisingiausiais metais per visą istoriją buvo 1984-ieji, kai tuometinei Sovietų Sąjungos vidaus rinkai buvo parduota 22,4 milijono litrų degtinės ir likerio.
  • 1973
    1973 metais „Liviko“ rinkai pristato 45 % stiprumo džiną „Balti Džinn“ (Baltijos džiną).
  • 1972
    Sovietų Sąjungos vyriausybė pradeda kovos su alkoholizmu kampaniją. Uždraudžiama prekiauti stipriąja degtine (50 % ir 56 % stiprumo). Taip pat uždraudžiama vidaus rinkoje parduoti stipriuosius alkoholinius gėrimus (kurių alkoholio koncentracija viršija 30 %) 0,05 ir 0,1 litro talpos buteliuose.
  • 1971
    Metų pradžioje Talino likerių ir degtinės fabrikas pertvarkomas į gamybinį susivienijimą „Liviko“. Naujoje sujungtoje įmonėje sutelkiama tiek alkoholinių gėrimų, tiek žaliavinio ir rektifikuoto spirito gamyba.
  • 1967
    Pradedama eksportuoti degtinę „Viru Valge“ 0,5 litro talpos buteliuose į Suomijos vidaus rinką. Tai tampa įmanoma Suomijos valstybinei alkoholio prekybos monopolijai „Oy Alkoholiliike Ab“ įtraukus šį gaminį į savo parduotuvių asortimentą. Eksportą vykdo užsienio prekybos bendrovė „V/O Lenfintorg“.
  • 1963
    Pradedama džino gamyba – iš pradžių gėrimas vadinamas tiesiog „Džinn“, vėliau – „Nõukogude Džinn“ (sovietinis džinas).

    Rugsėjo mėnesį Suomijos valstybinė alkoholio prekybos monopolija „Oy Alkoholiliike Ab“ savo parduotuvėse pradeda prekiauti Talino likerių ir degtinės fabrike gaminama aromatizuota degtine „Subrovka“. Gėrimą eksportuoja užsienio prekybos bendrovė „V/O Lenfintorg“.
  • 1962
    1962 metais sukuriama aukštos kokybės degtinė „Viru Valge“, tapusi viena garsiausių Estijos degtinių.

    Keturi gaminiai – „Tee punš“, „Tallinna punš“, kokteilis „LiViKo“ ir braškių likeris „Aedmaasika“ – Maskvoje vykusiame konkurse apdovanojami Liaudies ūkio pasiekimų parodos Didžiuoju sidabro medaliu. Pradedamas degtinės eksportas pokario laikotarpiu. Pirmuosius penkerius metus per užsienio prekybos bendrovę „V/O Prodintorg“ degtinė eksportuojama tik į Rytų Europos šalis – Vokietijos Demokratinę Respubliką, Čekoslovakiją ir Rumuniją. Eksportuojami gaminiai – „Moskovskaya Osobaya Vodka“ ir „Stolichnaya Vodka“.
  • 1960
    1960 metais gimsta legendinis likeris „Vana Tallinn“, kurio kūrėjai – likerių meistrė Ilse Maar, pilstymo cecho vedėjas Bernhardas Jürno ir gamyklos meistras Jaanas Siimo. „Vana Tallinn“ netrukus tampa „Liviko“ flagmanu: išskirtinio skonio likeris Sovietų Sąjungoje tampa savotiška valiuta ir deficitine preke, kurios paklausą anuomet lenkia tik bananai. Atkūrus Estijos nepriklausomybę, „Vana Tallinn“ ir toliau išlieka reprezentaciniu Estijos gaminiu – estai jį su pasididžiavimu dovanoja užsienio svečiams ir mielai perka lauktuvėms į užsienį.
  • 1960
    Praėjusio amžiaus viduryje likerių meistrės Ilsės Maar pradėtas gaminti kokteilis ir jo pavadinimas „Liviko“ 1971 metais tampa įmonės pavadinimu. „Liviko“ sudarytas iš estiškų žodžių likööri- ja viinakokteil – likerio ir degtinės kokteilis.
  • 1949
    Talino degtinės fabrikas pervadinamas Talino likerių ir degtinės fabriku.
  • 1948
    Mere puiestee gatvėje įsikūręs Talino aukštos kokybės degtinės fabrikas (buvęs „Rosen & Co“) likviduojamas kaip savarankiška įmonė, o jo gamybos valdymas perduodamas Talino degtinės fabrikui. Likerių gamybos cechas iš Mere puiestee gatvės perkeliamas į degtinės fabriko patalpas Tartu maantee gatvėje, o spirito rektifikavimo cechas ir toliau veikia Mere puiestee gatvėje.
  • 1941
    Paskutiniais dvejais Vokietijos okupacijos metais, 1943–1944 m., oficialus Talino degtinės fabriko pavadinimas buvo „Branntweinwerk Reval“. Fabrike gaminama 40 % ir 32 % stiprumo degtinė, pastaroji – nuo 1942 metų lapkričio mėnesio. Nedideliais kiekiais kariuomenės reikmėms taip pat gaminama 40 % stiprumo stalo degtinė. Įmonė pavaldi Rytų kraštų monopolijų generalinei direkcijai („Generaldirektion der Monopole im Ostland“), kurios būstinė yra Rygoje.
  • 1940
    1940 metų sausio mėnesį degtinės fabrikui suteikiamas naujas oficialus pavadinimas – Talino degtinės fabrikas. Birželio mėnesį Sovietų Sąjunga okupuoja Estiją, tačiau valstybinėje įmonėje Talino degtinės fabrike gamyba tęsiama kaip ir anksčiau. Tuo metu gaminama 40 % stiprumo degtinė, pilstoma į 0,25 ir 0,75 litro talpos butelius, taip pat dviejų skirtingų stiprumų – 40 % ir 45 % – stalo degtinė, pilstoma į 0,5 ir 0,25 litro talpos butelius.
  • 1939
    Valstybiniame degtinės fabrike Nr. 1 dirba 127 darbuotojai. Iš Vokietijos bendrovės „Gebrüder Schäffler“ įsigyjamos dvi naujos visiškai automatinės pilstymo linijos, kurios pakeičia 1923 metais iš tos pačios bendrovės įsigytas pusiau automatines linijas. Buteliams uždaryti iš dalies pradedami naudoti aliumininiai kamšteliai. Modernaus ir sėkmingai veikiančio Valstybinio degtinės fabriko darbuotojų valgykla savo aplinka primena restoraną.
  • 1937
    Iš Vokietijos įsigyjama trečioji pilstymo linija, skirta degtinei pilstyti į 0,25 litro talpos butelius.
  • 1932
    Suomijoje panaikinamas alkoholio draudimas. Kovo 9 dieną Estija ir Suomija pasirašo tarpvalstybinę sutartį dėl degtinės ir spirito pardavimo Suomijos valstybinę alkoholio prekybos monopoliją valdančiai bendrovei „Oy Alkoholiliike Ab“. Per kovo mėnesį iš Valstybinio degtinės fabriko Nr. 1 eksportuojama 460 000 butelių estiškos degtinės, kurių kiekvieno talpa – 0,75 litro. Suomijos valstybė įsipareigoja grąžinti Estijai butelius ir dėžes arba kompensuoti jų vertę pinigais.
  • 1930
    1930 metų lapkričio 5 dienos Estijos Respublikos Vyriausybės sprendimu Valstybiniame degtinės fabrike Nr. 1 pradedama gaminti dviejų rūšių stalo degtinė – 40 % ir 45 % stiprumo. Abiejų rūšių degtinė pilstoma į dviejų skirtingų talpų butelius – 0,5 ir 0,25 litro.
  • 1929
    Dėl vyriausybės reformos keičiamas iki tol naudotas oficialus fabriko pavadinimas – nuo 1929 metų liepos 1 dienos Valstybinis degtinės sandėlis pervadinamas Valstybiniu degtinės fabriku Nr. 1. Fabrikas tampa pavaldus Ekonomikos ministerijos Mokesčių valdybai.
  • 1924
    1924 metais pradeda veikti moderniausia Baltijos šalyse įranga aprūpintas fabrikas su dviem gamybos linijomis. Iš pradžių degtinė ir spiritas pilstomi tik į 0,75 litro talpos butelius, o po kelerių metų pradedami naudoti ir 0,25 litro talpos buteliai, liaudyje vadinami „asunik“. Nuotraukoje – Valstybinio degtinės sandėlio antrajame aukšte buvusi pilstymo patalpa.
  • 1921
    Tolimesnis „Liviko“ pirmtakas – 1875 metais Mere puiestee (Jūros alėjoje) įkurtas spirito rektifikavimo fabrikas „Revaler Sprit-Fabrik“, kuris 1895 metais tapo Talino spirito gamyklų savininkų bendrija „Rosen & Co“ („Tallinna Piiritusetehaste Omanike Ühisus Rosen & Co“). 1921 metais prie „Rosen & Co“ kaip savarankiška įmonė įkuriamas aukštos kokybės degtinės, likerių ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų fabrikas „Tallinna Viinavabrik OÜ“. Žinomiausias gaminamas gėrimas – stalo degtinė „Stolovoje Vino“, kuria prekiaujama Berlyne, Londone, Paryžiuje, o XX a. ketvirtajame dešimtmetyje – ir Helsinkyje. Garsiausias šios degtinės užsakovas Anglijoje buvo mokslinės fantastikos literatūros pradininkas, rašytojas Herbertas G. Wellsas.
  • 1920
    Birželio mėnesį Estijoje panaikinamas alkoholio draudimas, o gruodžio pabaigoje Karo ministerijos Aprūpinimo valdyba perduoda degtinės sandėlio pastatus Finansų ministerijos Vyriausiajai akcizų valdybai. Pradedamas degtinės sandėlio atkūrimas. Oficialus įmonės pavadinimas – Valstybinis degtinės sandėlis. Spiritas pagal talonus parduodamas licencijuotose parduotuvėse, pilstant jį į pirkėjų atsineštą tarą. Degtinė negaminama.
  • 1918
    1918–1920 metais Talino degtinės sandėlyje gamyba nevykdoma.
  • 1914
    Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rusijos imperijoje įvedamas alkoholio draudimo įstatymas ir degtinės gamyba sustabdoma. Atskirame ceche iki 1917 metų pabaigos tęsiama tik denatūruoto spirito gamyba. 1915 metais degtinės sandėlio patalpose įsteigiamos Petro Didžiojo jūrų tvirtovės sausumos artilerijos pabūklų remonto dirbtuvės. Per ateinančius šešerius metus degtinės sandėlio pastatais paeiliui naudojasi Rusijos, Vokietijos ir Estijos Respublikos karinės įstaigos.
  • 1900
    Liepos 1 dieną trijose Rusijos imperijos Baltijos gubernijose (Estliandijos, Livonijos ir Kuršo) įsigalioja valstybinio degtinės monopolio įstatymas. Talino valstybinis degtinės sandėlis Nr. 1 pradeda pilstyti degtinę ir geriamąjį spiritą į stiklinius butelius, skirtus parduoti Estliandijos gubernijos gyventojams. Stalo degtinė („Stolovoje vino“) atvežama iš Sankt Peterburgo ir Taline negaminama. Gamyboje naudojami penkių skirtingų talpų buteliai – ¼, 1/20, 1/40, 1/100 ir 1/200 kibiro.
  • 1898
    1898 metų rugsėjo 25 dieną (rugsėjo 13 dieną pagal senąjį kalendorių) buvo padėtas Talino valstybinio degtinės sandėlio Nr. 1 (Revelskii nomer odin kazjonnõi vinnõi sklad) kertinis akmuo, nuo kurio prasidėjo „Liviko“ istorija. Pagrindinis įmonės pastatas, kuriame iki šiol vykdoma „Liviko“ gamyba, buvo pastatytas 1898–1900 metais. Iš klinčių pastatytą pagrindinį pastatą puošia neoromaninės architektūros elementai. Pastatas buvo statomas pagal tipinį projektą, kurį Talino sąlygoms pritaikė architektas Rudolfas Otto von Knüpfferis, tuo metu dirbęs Estliandijos gubernijos inžinieriumi. Buvo numatyta, kad degtinės sandėlio pajėgumas sieks 300 000 kibirų, arba 3,7 milijono litrų degtinės per metus.

Our products


Patvirtinu, kad man yra 20 metų.


Sutinku